rumokas

×rumókas (l. rumak) sm. (1), rùmokas (1) J 1. Q242, Krz107, N, [K], LVIII557 pavadininkas: Pavadninkas, rumokas, arklys prieg šalies vedamas B630. 2. prk. stambus, nerangus žmogus: Būta gi vyro, eina kaip rùmokas! Vžns. Toks vyras, rumókas, gali ir jėgos turėti Grdm. Vaikinas vidutinio augumo – rumokiùkas Varn. ║ J ramus, santūrus žmogus.